Sakoma: kai uždegi žvakę – uždegi prisiminimą.

Užuojautų žodžiai

K a t e g o r i j a: NAUDINGA

Kai oi, kas pasakys
Kad visai jau neskauda?
Kas, oi, kas dar įpūs
Jau išblėsusią viltį?
Kaip, praradus sparnus,
Dar nuo žemės pakilti?
• • •

Kasmet sugrįšiu potvyniu staigiu
Ir vyšnios žiedlapiu rausvu, trapiu..
Įbrisiu vasarą žydėjiman rugių,
Plevensiu pievoje greitu drugiu..
Medaus kvapu paklisiu iš gėlių..
Tik nepareisiu kasdien mintu tuo pačiu keliu..
• • •

Žmogus išeina taip pat, kaip svečias
Kurio tu laukei..
Ir kuris išeidamas paliko šviesų įspūdį...
[A.Drilinga]
• • •

Kodėl aš turėčiau išnykti
Iš Jūsų minčių..
Jeigu aš tik išnykau iš Jūsų akių?
Aš tik kitoje kelio pusėje..
[Šv. Augustinas]
• • •

Su liūdesiu palydime į paskutinę kelionę..
Ir kuo nuoširdžiausiai užjaučiame..
• • •

Po Nebūties medžiu sustingsta liūdesys,
Kai mylimas žmogus palieka..
Mūsų dosnią Žemę..
• • •

Nors drasko širdį skausmas, abejonės,
Nepulk į neviltį – ji pragaištinga.
• • •

Palinguoki, vėjau, diemedžio šakelę,
Kad ji sušlamėtų liūdesiu giliu.
Jau nebepažvelgsiu į gimtinės kelią,
Prisikelti amžiams aš nebegaliu.
• • •

Pasakykit, žmonės, kodėl žemė tyli,
Kai brangiausią žmogų atima iš mūs.
Erškėčiuotą kelią eitum šimtą mylių,
Kad jisai pareitų vėlei į namus..
• • •

Ilgas kelias dar buvo keliauti,
Bet kodėl Tu taip greit pražuvai?
Gyvenimui vainiką pynei,
Bet nebaigtą jį palikai
• • •