Sakoma: tylus buvimas – kartais didžiausia dovana.

Užuojautų žodžiai

K a t e g o r i j a: NAUDINGA

Amžiams užsimerkė Tavo akys,
Lūpos neprabils jau niekada.
Liko tuštuma, liepsnelės žvakių.
Ir prisiminimas – lyg negyjanti žaizda..

• • •

Netektis. O gal žvaigždė?
Išsivedė brangiausią žmogų - MAMĄ
Ir begalinis skausmas užklupo skaudžiai, netikėtai.
Telydi Jus nuoširdi mūsų paguoda ir dvasios stiprybė..
• • •

Buvo dienos, kupinos pilnatvės,
Buvo darbas, džiaugsmas ir sėkmė greta.
Buvo įkvėpimo ir kūrybos metas.
Savęs aukojimas - kaip pareiga šventa..
• • •

Čia būta mano lūpų ir akių,
Čia mano rankų klaidžiota.
Po žodžiais ir po tyla gyventa.
Atminties gyva žieve priaugus aš prie Jūsų.
Tą vakarą, kada manęs nebus,
Brangieji mano, kaip aš Jus mylėsiu..
[Justinas Marcinkevičius]
• • •

Balti žemės sodai, žemės pievos plačios -
Tik siaura, kaip lieptas, mūsų pakelė..
[B.Brazdžionis]
• • •

Kas yra gyvas savo mylimųjų atminty,
Tas nemirė - jis tik toli..
[Imanuelis Kantas]
• • •

Lemties lėmimu gyvenimo verpstės siūlas nutrūksta,
Skaudžiu aidu atsiliepdamas gyvųjų širdyse...
• • •

Man visi čia sakė, kad esu tik svečias..
Ir lelijos žiedas, ir laukų gėlė.
Žemės balti sodai, žemės pievos plačios -
Tik siaura, kaip lieptas, mūsų pakelė.
[B.Brazdžionis]
• • •

Nepareis, nesugrįš, nepabels į duris,
Nors iš skausmo ir plyštų širdis.
Amžinybėj tylioj jis ilsėsis ramiai,
Tik sapne kai kada aplankys.
• • •

Užsidegė žvaigždė ir vėl užgeso,
dangus tik žėri amžinai.
Tu sušukai esu - mes esam,
o aidas atkartojo - kaip trumpai...
[J.Aistis]
• • •