Sakoma: atmintis – tai tiltas tarp pasaulių.

Užuojautų žodžiai

K a t e g o r i j a: NAUDINGA

Nuėjusi savo gyvenimo kelią, ilsėkis amžinoje ramybėje.
• • •

Negrįžtamai išeina artimieji,
Ir niekad nesutiksi jų gyvenimo kely.
Nors taip norėtųsi tą laiką sustabdyti,
Pabūt su tais, kurių susigrąžinti negali...
• • •

Likimas atima artimą žmogų
Ir diena tamsesnė atrodo
Gyvenimo laikrodis sukas ratu,
Pakeist to negalim, tik pabūti kartu..
• • •

Yra gyvenime ir praeitis ir ateitis.
Ir dideli darbai, ir didelės svajonės.
Laimingas tas, kas moka atvira širdim
Gyvenimo kančias praeiti ir mylėti žmones...
• • •

Tu niekados, o rytuose vėl saulė kelsis,
Tu niekados, o tūkstančiai žiedų žydės,
Tu niekados... Ir šitas liūdnas balsas
Pravirkdo žemę, žiedus ir žvaigždes.
[B.Brazdžionis]
• • •

...jau labai arti toli. Galbūt
čia tenai, kur Visata įvyksta,
kur tyla - bendra kalba - pravirksta
virš gyvų ir mirusių kalbų.
[Just.Marcinkevičius]
• • •

Pasaulis, kurio nebėra,
pasaulis, kuris jau praėjo,
Dar kartais sugrįžta veidais,
Dar kartais sugrįžta vardais,
Ir bando lyg vėtroje gęstantis laužas
Sušildyt mane atmintim...
• • •

Žydinčiu sodo taku
Iškeliavai, mama, iškeliavai,
Tavo meilės kupinos sodžiaus kerčios
Tyliai šnabždės: "Mano vaikeliai, mano vaikai..."
[Just.Marcinkevičius]
• • •

Sau į kelią neėmiau aš nieko,
Viskas Jums, brangieji mano, lieka...
Žemė, kvepianti medum ir gėlėmis,
Ir dangus, nusėtas žvaigždėmis.
]Just.Marcinkevičius]
• • •

Šiandien, rašydamas tau laiškus į Anapus,
Aš nepriminti negaliu,
Kad šio gyvenimo gražiausiajį etapą
Praleidom žemėje kartu.
[V.Mačernis]
• • •