Sakoma: tylus prisiminimas – tai švelniausia malda.

Užuojautų žodžiai

K a t e g o r i j a: NAUDINGA

Laša sielvartu geltonos žvakės
ir eglišakėm pakvimpa netektis...
Per anksti užgeso mielos akys,
Per anksti nustojo plakt širdis...
• • •

Žmogus bejėgis ir gamta, ta visagalė
Prieš juodą nebūtį lemties.
Sprendimo jos pakeisti nieks negali,
Dar taip reikėjo tavo rankų ir širdies...
• • •

Mirtis - tai slenkstis, bet ne pabaiga.
Brangiausi žmonės ima ir palieka,
Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa
Ir atminty gyvi išlieka...
• • •

Mes negalime užpildyti Jūsų netekties,
Bet norime pasidalyti Jūsų skausmu.
Mes negalime pakeisti lemties,
Bet norime palengvinti jos kelią.
Mes negalime įveikti būties,
Bet norėtume padėti savo buvimu...
• • •

Gyvenimas negailestingas,
Nežiūri amžiaus nei jausmų.
Į amžinybę pasikviečia
Brangiausius mums ir artimiausius iš visų..

Norėtume pasidalyti tuo skausmu...
• • •

Žmogus - tik žemės svečias,
Ie turi jis sugrįžt namo.
Bet kaip sunku išleisti jį į kelią,
Kuriuo negrįžta niekas atgalios...
• • •

Tokia žmogaus lemtis...
Plykstelėti ir vėl užgęsti.
Tokia žemiška būtis...
Savo artimųjų netekti..

Liūdim kartu..
• • •

Visada mama liks su Jumis,
Nors žodžiais ir neprakalbės:
Pavasarį - žieduos švelniuos,
Rudenį - lapų šlamesį.
• • •

Ar liūdnesnio kas būti galėtų..
Už likimą žmogaus šioj nakty.
Jo gimimas toks ilgas ir lėtas,
O mirtis nelaukta ir staigi..
[Vytautas Mačernis]
• • •