Kaip elgtis per šermenis bei laidotuves?

K a t e g o r i j a: Naudinga

Laidotuvių metu svarbiausia – ramybė, tyla ir rimtis. Tai laikas, kai gyvieji atsisveikina su mirusiuoju, išreiškia pagarbą ir palaikymą artimiesiems.

Senieji papročiai

• Senovėje tikėta, kad mirusysis jaučia gyvųjų jausmus ir girdi jų žodžius. Todėl sakoma: apie mirusįjį – gerai arba nieko.

• Šermenyse žmonės kalbėdavosi taip, tarsi į pokalbį būtų įtrauktas ir mirusysis.

• Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo laikomasi papročio, kad prie mirštančiojo negalima verkti ar aimanuoti – kad nebūtų drumstama jo rimtis.

• Kai žmogus išleisdavo paskutinį atodūsį, artimieji 20–30 minučių stovėdavo tylėdami.

Malda ir susikaupimas

• Rimtis ir susikaupimas – geriausia pagalba mirštančiajam ir ką tik mirusiam.

• Per šermenis ir laidotuves tradiciškai meldžiamasi – už mirusiojo sielos ramybę ir už gyvųjų stiprybę.

• Tikima, kad malda padeda mirusiajam lengviau pereiti į kitą būties būseną, o artimiesiems – susitaikyti su netektimi.

• Maldoje prisimenami ankščiau išėję artimieji, Angelai sargai, šventieji, prašoma jų pagalbos ir užtarimo.

Šiuolaikinis kontekstas

• Šiandien šermenys ir laidotuvės yra ne tik religinė, bet ir kultūrinė tradicija, kurioje svarbiausia pagarba ir solidarumas.

• Verkti ar liūdėti nėra draudžiama – tai natūrali emocijų išraiška. Tačiau visada svarbu išlaikyti pagarbų toną ir rimtį.

• Šermenys tampa bendruomenės susitikimo vieta, kur dalijamasi prisiminimais, palaikoma šeima ir pagerbiamas mirusiojo gyvenimas.


Rekomendacija

Laidotuvių metu svarbiausia – pagarba mirusiajam ir jo artimiesiems. Rimtis, malda, susikaupimas ir švelnus žodžių pasirinkimas padeda išlaikyti tradiciją ir suteikia stiprybės gyviesiems.

[Atnaujinta: 2025-11-13]