Užuojautų žodžiai
K a t e g o r i j a: NAUDINGA
Keliavo gražūs, rudenį sutiko,
Ir rudeninių vėjų genami
Jie žemei savo dovanas paliko.
[P.Gaulė]
• • •
Gal tik tyliai primins,
Kad esame kartu liūdesio valandą...
• • •
Užgeso mielos akys.
Paliko tylūs ir liūdni namai
Ir užgesintų žvakių kvapas...
• • •
nors iš skausmo ir plyštų širdis.
Amžinybėj, tyloj ji ilsėsis ramiai,
tik sapne kai kada aplankys.
• • •
• • •
Gūdžios tremties užgrūdinto,
Vaikus gyvent dorai išmokusio
Tėvo akys..
Tebūna lengva jam Tėviškės žemelė.
• • •
• • •
Bet neužgesina šviesaus žmogaus atminimo.
• • •
Ilsisi darbščios rankos...
• • •
• • •
