Užuojautų žodžiai
K a t e g o r i j a: NAUDINGA
ir darželiuos lapoja gėlynai..
Išeinu su tavim, nors šią žemę mylėjau labai.
Jau atsiveria paslaptingi žvaigždynai..
• • •
Gyvenimo grožis bekraštis ir neištirtas -
Pro langą žiūri sutemos baisios ir sunkios -
Jos nori mano širdies šviesą užgesinti..
[M. K. Čiurlionis]
• • •
Kiek buvom ir kiek esame..
Ant žemės gyvi ir po ja,
Paženklinti lietuvybės randais..
[J.Marcinkevičius]
• • •
Tai turi ir pabaigą.
Gyvenimo gijai nutrūkus,
Ilsėkis ramybėje.
• • •
Tegul Jūsų skausmą palydi malda.
Už tą, kur išėjo link sosto Dievybės,
Ir tuos, kurie liko šioje maldoje..
• • •
Kelionę žemėje baigti pačiu gražiausiu ir tauriausiu laiku,
Kai gamta svaigsta nuo žiedų, kvapų, balsų gausos..
• • •
Kai kvepia rasom ir lapais,
Kai baltas kelias linguoja..
Ir sušnabžda medis - Labas..
Kai amžinybė jau kviečia,
Kai akys pernakt įskausta.
Su vienatve ant rankų..
Taip lengva išeiti aukštant.
[J.Degutytė]
• • •
Nutilo širdimi austa daina...
• • •
Leisk, Dieve, būti man kažkuo gerai pažįstamu..
Aš būsiu Jums medžiu, prie lango vis žaliuojančiu,
Galingu, išdidžiu, šakų sparnais plasnojančiu..
• • •
Ir lieka pėdos aiškios, ir jų nebeužsnigti.
Smagu po žemę vaikščiot ir pėdsakus palikti..
[J.Marcinkevičius]
• • •
