Sakoma: jie išėjo į tylą, bet liko mūsų balse.

Užuojautų žodžiai

K a t e g o r i j a: NAUDINGA

Mirtis ateina ir neklausia,
Į amžinybę pasikviečia..
Mums pačius brangiausius.
• • •

Begalinė upė Dievo laiko
Supa amžinų dienų gelmes...
Jo ranka jos amžių srovę laiko
Ir jo rankoj esam jūs ir mes.
[Bernardas Brazdžionis]
• • •

Susimąstai prie amžinybės slenksčio,
Ji mums išlieka paslaptim gilia.
Atėjome, pabuvome, išėjome..
Tokia jau Žemėje žmogaus dalia.
• • •

Įsižiebė žvaigždė ir vėl užgeso,
Dangus tik žėri amžinai.
Tu sušukai - esu, mes esam, -
O aidas atkartojo: kaip trumpai..
[V.Astas]
• • •

Būtis - tik sapnas, buvo - ir sudie..
Praeina viskas, gęsta net žvaigždė,
Žmogus lyg dulkė, vėjo atnešta.
Bet skausmas jo - gilus kaip visata.
[R.M.Rilkė]
• • •

Kartais valandos šviesios ir tyros,
Lyg šilkinio šaltinio malda
Kartais graudžios, lyg ašaros byra,
Lyg nebūtų sunkiau niekada...
• • •

Mes negalime užpildyti netekties,
Bet norime pasidalyti Jūsų skausmu.
Mes negalime pakeisti lemties,
Bet norime palengvinti jos kelią.
Mes negalime įveikti būties,
Bet leiskite padėti savo paguoda..
• • •

Tu išėjai..
Ir tuščias tapo Žemės rutulys.
Jau niekada jokia ugnis
To židinio įkurti nepajėgs..
• • •

Ir nubėgo dienos stirnom pabaidytom
Į rūkų bedugnes, į gilias marias,
Iš kur nieks negrįžta jau nė vieną rytą,
Iš kur, kai išeisim, nebegrįšim mes.
[F.Kirša]
• • •

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį,
tačiau bent šia užuojauta norime..
Palengvinti praradimo skausmą.
• • •