Sakoma: kai širdis kalba – net mirtis nutyla.

Užuojautų rašymo etika

K a t e g o r i j a: Naudinga

Užuojautos rašomos gedint dėl kieno nors mirties. Dažniausiai jos skirtos mirusiojo artimiesiems, bet gali būti reiškiamos ir giminaičiams, draugams, bendradarbiams. Užuojautos dažnai skelbiamos spaudoje ar interneto portaluose, todėl svarbu laikytis aiškios ir pagarbių formuluočių tradicijos.

Pagrindiniai principai

• Trumpa ir glausta forma. Užuojauta neturi būti ilga ar iškilminga kalba.

• Aiški struktūra. Joje nurodoma:
– užuojautos priežastis (dėl mirties),
– adresatas (kam reiškiama),
– siuntėjas (kas reiškia).

• Priežastis dažniausiai nusakoma prielinksniu „dėl“: – „Nuoširdžiai užjaučiame A. ir B. Pavardaičius dėl tėvelio mirties.“ – „Skaudžią netekties valandą dėl netikėtos brolio mirties užjaučiame A. B.“ – „UAB „Pavadinimas“ darbuotojai nuoširdžiai užjaučia artimuosius dėl tragiškos A. B. mirties.“

Ko vengti

• Padalyvio konstrukcijų („Mirus A. B., reiškiame užuojautą…“) – jos pabrėžia laiką, o ne priežastį.

• Ilgų pasirašiusiųjų sąrašų. Jei užuojautą reiškia daug žmonių, pakanka bendrinės formos („Kaimynai“, „Draugai“, „Darbo kolektyvas“).

• Šaltų ar trafaretinių frazių. Užuojauta turi būti nuoširdi, o ne mechaniškai kartojama.

Pasirašymas

• Bendradarbiai, moksleiviai, studentai gali nurodyti darbovietės ar mokyklos pavadinimą, arba pasirašyti „Darbo draugai“, „Klasės draugai“, „Bendrakursiai“.

• Šeimos ar pavieniai asmenys – nurodomos pavardės.

• Didelės grupės – vartojami apibendrinamieji žodžiai („Kaimynai“, „Draugai“).

Netipinės užuojautos

Kartais užuojautoje galima įterpti poetišką ar publicistinę mintį, pvz.:

„Mamytės netekties skausmą tesumažina šviesus Jos prisiminimas ir nuoširdi mūsų užuojauta.“

Tokios formos turi būti savitos, nuoširdžios ir pagarbiomis emocijomis grįstos.