Liturginių ir bažnytinių terminų žodynas
K a t e g o r i j a: ĮDOMU
Psalmodija. Tai psalmių arba jų dalių giedojimas pagal nustatytą melodiją, kuris yra svarbi krikščioniškosios liturgijos ir maldos tradicijos dalis. Šis terminas kyla iš graikiško žodžio „ psalmos “, kuris reiškia „dainuoti psalmes“ arba „giedoti Dievo šlovinimui“. Pvz.: „Viešpats – mano ganytojas“ giedama psalmodijos stiliumi.
Relikvijos. Tai šventųjų kūno dalys ar daiktai, laikomi ir pagerbiami bažnyčiose. Relikvijos saugomos altoriaus nišoje.
Responsorium. Maldos ar giesmės forma, kai choras ar žmonės atsako į kunigo ar giedotojo eilutes. Pvz,: „Viešpats – mano ganytojas“ psalmė su atsakymu.
Roketa. Tai liturginis drabužis, labai panašus į kamžą, bet puošnesnis. Pats žodis kilęs iš lot. roccus – „apdaras“. Roketa balta, trumpa, iki kelių siekianti, su ilgomis rankovėmis. Skiriasi nuo kamžos tuo, kad dažniausiai siuvama iš plonesnio audinio ir gausiai puošiama nėriniais, siuvinėjimais ar ažūriniais apvadais. Ji vilkima ant sutanos. Ją dėvi vyskupai, kanauninkai, kartais choristai ar klierikai per iškilmingas pamaldas, procesijas, liturgines apeigas.
Rožinis. Malda su karoliukais, apmąstant Kristaus ir Marijos slėpinius. Džiaugsmo, Šviesos, Kančios, Garbės slėpiniai.
Sakramentas. Šventi ženklai, per kuriuos tikintieji gauna Dievo malonę. Pvz.: Krikštas, Eucharistija, Santuoka.
Sakramentinė. Tai bažnyčios patalpa, kurioje laikomi liturginiai indai ir drabužiai. Pvz.: Kunigas ruošiasi Mišioms sakramentinėje.
Sanctus. Tai aklamacija lotyniškų apeigų Mišiose, choro arba bendruomenės giedama prefacijos pabaigoje, prieš Eucharistijos maldą. Nekintamoji Mišių (Missa ordinarium) dalis - Šventumo giesmė. Sanctus tekstas (Izaijo knyga 6,3 ir Evangelija pagal Matą 21,9) pridėtas prie Eucharistijos maldos 1–5 amžiuje. Pvz.: „Šventas, Šventas, Šventas Viešpats…“.
Sekvencija. Ilgesnė giesmė ar malda, giedama po Aleliuja tam tikromis šventėmis. Pvz,: „Veni Sancte Spiritus“ per Sekmines.
Sinodas. Tai vyskupijos ar krikščionių bažnyčios susirinkimas, šaukiamas nuspręsti doktrinos, administravimo ar taikymo klausimus. Žodis naudojamas katalikybėje, stačiatikybėje ir protestantizme.
Škaplierius. Mažas audinio gabalėlis, nešiojamas kaip pamaldumo ženklas, tai krikščioniškas religinis atributas, dažniausiai dėvimas kaip dviem mažais audinio gabalėliais sujungta virvelė, nešiojama ant kaklo. Vienas audinio ar odos gabalėlis gula ant krūtinės, kitas – ant nugaros. Tradiciškai škaplierius yra atsidavimo Dievui bei Marijos globai simbolis.
Šlovinimo malda. Tai maldos forma, išreiškianti džiaugsmą ir dėkingumą Dievui. Pvz.: Jaunimo grupė gieda šlovinimo giesmes.
Stula. Tai svarbus liturginis drabužis, dėvimas dvasininkų katalikų bažnyčioje ir kitose krikščioniškose tradicijose. Tai ilga, siaura juosta, dažniausiai pagaminta iš prabangaus audinio, dekoruota liturginiais simboliais ar spalvomis, atspindinčiomis liturginį metų laiką ar konkrečią šventę, nešiojama ant kaklo, ženklinanti kunigo tarnystę. Pvz.: Kunigas užsideda stulą prieš sakramentus.
