Liturginių ir bažnytinių terminų žodynas
K a t e g o r i j a: ĮDOMU
Liturginiai metai. Bažnytinis kalendorius, suskirstytas į laikotarpius (Adventas, Kalėdos, Gavėnia, Velykos). Advento pradžia – liturginių metų pradžia.
Manipulas. Maža juosta, nešiojama ant rankos, simbolizuojanti tarnystės sunkumus. Pvz.: Seniau kunigai vilkėdavo manipulus per Mišias.
Ministrantai. Tai katalikų bažnyčioje patarnaujantys pasauliečiai, dažniausiai vaikai ar jaunimas, kurie padeda kunigui per Mišias ir kitas pamaldas. Pats žodis kilęs iš lot. ministrans – „patarnautojas“. Ministrantai padeda kunigui liturgijos metu – neša kryžių procesijoje, skambina varpeliais, smilko, laiko knygą, padeda prie altoriaus. Ministrantu gali būti: dažniausiai berniukai ar mergaitės, kurie nori tarnauti prie altoriaus. Jie priimami po pasiruošimo ir palaiminimo. Jie tradiciškai dėvi sutanas su kamža arba albą (balti liturginiai drabužiai).
Mitra. Tai ritualinė, paprastai aukšta, kartais dekoruota kepurė, dėvima aukštųjų dvasininkų ir bažnytinių pareigūnų, simbolizuojanti valdžią ir mokymą. Pvz.: Vyskupas užsideda mitrą per konsekraciją.
Monstrancija. Iškilmingas ir vienas brangiausių ir meniškiausių katalikų liturginių reikmenų indas, kuriame rodoma pašventinta Ostija adoracijos metu. Pvz.: Monstrancija naudojama Švč. Sakramento procesijoje.
Nava. Pagrindinė bažnyčios erdvė, kurioje renkasi tikintieji. Pvz.: Sekmadieniais nava prisipildo žmonių.
Novena. Devynių dienų maldos praktika, skirta ypatingam prašymui ar šventojo užtarimui. Pvz.: Novena prieš Šv. Antano šventę.
Ostija. Pašventinta duona (mažas apvalus paplotėlis), katalikų vartojamas per mišias konsekracijai ir komunijai ir tapusi Kristaus Kūnu. Ostija laikoma patenoje per Mišias.
Popiežius. Katalikų Bažnyčios vadovas, Romos vyskupas. Popiežius vadovauja visai Bažnyčiai.
Prefacija. Įžanginė Eucharistijos maldos dalis, kuria kunigas šlovina Dievą prieš „Šventas, Šventas, Šventas“. Pvz.: "Prefacija apie Šventąją Dvasią“ per Sekmines.
Presbiterija. Tai bažnyčios dalis prie didžiojo altoriaus, skirta dvasininkams ir liturginėms apeigoms. Pats žodis kilęs iš graikų presbyterion – „vyresniųjų taryba“. Joje stovi didysis altorius, laikomi liturginiai reikmenys, vyksta svarbiausios apeigos. Pamaldų metu presbiterijoje būna kunigai, vyskupas, ministrantai, kartais garbūs svečiai. Kitaip sakant, presbiterija yra šventovės širdis – vieta, kur susitelkia bendruomenės malda ir kur altorius tampa Kristaus aukos ženklu. Ji simbolizuoja dvasininkų tarnystę ir ryšį tarp Dievo bei tikinčiųjų.
Procesija. Iškilmingas tikinčiųjų ar dvasininkų žengimas maldos ar šventės metu. Pvz.: Velykų procesija aplink bažnyčią.
Psalmė. Senosios Sandoros giesmė iš Psalmyno, dažnai giedama liturgijoje. Pvz.: Viešpats – mano ganytojas (Ps 23).
