Liturginių ir bažnytinių terminų žodynas
K a t e g o r i j a: ĮDOMU
Fatimos malda. Trumpa malda, pridėta prie Rožinio po „Gloria Patri“ - „O mano Jėzau, atleisk mums mūsų nuodėmes…“
Fleita. Pučiamasis instrumentas, kartais naudojamas bažnytinėje muzikoje. Pvz.: Fleita praturtina advento koncertą bažnyčioje.
Gailesčio aktas. Tai atgailos malda, išreiškianti gailestį dėl nuodėmių - „Dieve, gailiuosi iš visos širdies…“
Gavėnia. Ypatingas laikotarpis prieš Velykas, trunkantis 40 dienų, simbolizuojantis Jėzaus pasninką dykumoje, skirtas atgailai, pasninkui ir maldai. Pvz.: Kryžiaus kelio pamaldos Gavėnios metu.
Gloria. Šlovinimo giesmė, giedama sekmadieniais ir šventėmis, išskyrus Gavėnią ir Adventą. Pvz.: „Garbė Dievui aukštybėse…“.
Gradualas. Giesmė ar psalmė, giedama tarp skaitinių Mišiose. Pvz,: "Gradualas“ po pirmojo skaitinio.
Himnas. Ilgesnė giesmė, dažnai poetinė, skirta Dievo ar šventųjų garbei. Pvz,: Veni, Creator Spiritus – Šventosios Dvasios himnas.
Indulgencija. Bažnyčios suteikiamas atleidimas nuo laikinų bausmių už nuodėmes. Pvz.: Tikintieji gauna indulgenciją už Rožinio kalbėjimą.
Introitas. (lot. introitus – „įėjimas“) Tai įžangos giesmė katalikų liturgijoje, giedama arba skaitoma Mišių pradžioje, kai kunigas su patarnautojais įžengia į presbiteriją. Introitas yra tarsi vartai į Mišias – jis sujungia bendruomenę, nukreipia mintis į Dievą ir parodo šventės temą (pvz. Kalėdos, Vėlinės, sekmadienis). Paprastai sudarytas iš psalmės eilutės, antifonos (trumpa giesmė) ir šlovinimo „Gloria Patri“ („Garbė Dievui Tėvui“). Pvz.: gedulinėse Mišiose introitas prasideda žodžiais Requiem aeternam dona eis, Domine („Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie“). Iš šių žodžių kilo pavadinimas „Requiem“.
Išpažinėjas. Šventasis, kuris liudijo tikėjimą gyvenimu, bet nežuvo kankinystėje. Pvz.: Šv. Augustinas – išpažinėjas.
Kamža. Tai trumpas baltas liturginis drabužis, dėvimas katalikų bažnyčioje per Mišias ar procesijas, dažniausiai patarnautojų, klierikų, choristų ar kai kurių dvasininkų. Pats žodis kilęs iš lenk. komża < lot. camisia – „marškiniai“. Kamža panaši į albą, bet trumpesnė – siekia šlaunis ar kelius. Paprastai balta arba šviesi, su ilgomis plačiomis rankovėmis. Apačia ir rankovių galai neretai puošiami nėriniais ar ažūriniais apvadais. Dažniausiai apsivelkama ant sutanos. Kai kuriose tradicijose kamža turi atmainą – roketą, dar puošnesnę, su nėriniais.
Kardinolas. Popiežiaus patarėjas, turintis teisę rinkti naują popiežių. Pvz.: Kardinolų kolegija Vatikane.
Klierikai. Tai katalikų kunigų seminarijos auklėtinis, besirengiantis tapti kunigu, t.y. seminaristas, studijuojantis filosofiją, teologiją ir bendruosius dalykus, kad pasirengtų diakonato ir kunigystės šventimams. Studijos paprastai trunka apie 6 metus. Nuo trečio kurso klierikui leidžiama dėvėti dvasininkų drabužius (sutana), o vėliau jis priimamas į kandidatus diakonato ir kunigystės šventimams. Pats žodis kilęs iš lot. clericus – „dvasininkas, kulto tarnas“. Lietuvoje klierikai mokosi Kunigų seminarijose (pvz. Kauno kunigų seminarija).
