Liturginių ir bažnytinių terminų žodynas
K a t e g o r i j a: ĮDOMU
Sutvirtinimas. Sakramentas, kuriuo tikintysis gauna Šventosios Dvasios dovanas ir sustiprinamas tikėjime. Vyskupas teikia Sutvirtinimo sakramentą.
Šventintas vanduo. Tai vanduo, pašventintas kunigo, simbolizuojantis apsivalymą ir krikštą. Pvz.: Tikintieji apsilaisto šventintu vandeniu įeidami į bažnyčią.
Šventųjų ikonografija. Šventųjų atvaizdai paveiksluose, freskose, skulptūrose. Pvz.: Šv. Jono Nepomuko statula prie tilto.
Tabernakulis. Speciali spinta ar dėžė bažnyčioje, kurioje saugomas Švč. Sakramentas. Komunija laikoma tabernakulyje.
Triumfo arka. (lot. arcus triumphalis) Tai monumentalūs vartai, statyti senovės Romoje pergalingiems karvedžiams ar imperatoriams pagerbti. Terminas „triumfo arka“ vartojamas ir liturginėje architektūroje – tai arka, skirianti presbiteriją (altoriaus erdvę) nuo navos. Ji simbolizuoja perėjimą iš pasaulietinės erdvės į šventąją.
Vigilija. Naktinės pamaldos prieš didžiąją šventę. Pvz.: Velykų vigilija Didįjį šeštadienį.
Vyskupas. Dvasininkas, turintis aukščiausią šventimus, vadovaujantis vyskupijai. Vyskupas teikia Sutvirtinimo sakramentą.
Vyskupija. Tai Romos katalikų bažnyčių administracinis teritorinis vienetas, valdomas vyskupo. Vyskupijos valdytojas vyskupas ordinaras reziduoja prie katedros bažnyčios. Vyskupija susideda iš dekanatų ir parapijų.
Zakristija. Patalpa bažnyčioje, kurioje saugomi liturginiai rūbai, indai ir pasiruošiama Mišioms. Pvz.: Kunigas apsirengia zakristijoje prieš Mišias.
