Gražūs žodžiai užuojautoms
Žmogus - tik žemės svečias,
Ie turi jis sugrįžt namo.
Bet kaip sunku išleisti jį į kelią,
Kuriuo negrįžta niekas atgalios...
Tokia žmogaus lemtis...
Plykstelėti ir vėl užgęsti.
Tokia žemiška būtis...
Savo artimųjų netekti..
Liūdim kartu..
Visada mama liks su Jumis,
Nors žodžiais ir neprakalbės:
Pavasarį - žieduos švelniuos,
Rudenį - lapų šlamesį.
Ar liūdnesnio kas būti galėtų..
Už likimą žmogaus šioj nakty.
Jo gimimas toks ilgas ir lėtas,
O mirtis nelaukta ir staigi..
[Vytautas Mačernis]
Reklama
Atsitiktinės nuotraukos
