Gražūs žodžiai užuojautoms

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli,
Kad sielvarte sušildytų, paguostų,
Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy..
ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.


• • •


Netektis, o gal žvaigždė,
Išsivedė brangų žmogų.
Likimas (Lemtis), o gal gyvenimas
Paliko begalinį skausmą...


• • •


Būtis kaip sapnas - buvo ir nėra.
Praeina viskas, gęsta netgi žvaigždės...
Žmogus - tik dulkė, vėjo atnešta,
Bet skausmas jo gilus kaip visata...
[R.M.Rilkė]


• • •


Jus palietė tamsa ranka vėsia...
Dabar jokia užuojauta neguodžia.
Nebent viltis, kad neišnyks dvasia,
Kad liks darbai, sumanymai ir žodžiai...


• • •