Gražūs žodžiai užuojautoms

Nors drasko širdį skausmas, abejonės,
Nepulk į neviltį – ji pragaištinga.


• • •


Palinguoki, vėjau, diemedžio šakelę,
Kad ji sušlamėtų liūdesiu giliu.
Jau nebepažvelgsiu į gimtinės kelią,
Prisikelti amžiams aš nebegaliu.


• • •


Pasakykit, žmonės, kodėl žemė tyli,
Kai brangiausią žmogų atima iš mūs.
Erškėčiuotą kelią eitum šimtą mylių,
Kad jisai pareitų vėlei į namus..


• • •


Ilgas kelias dar buvo keliauti,
Bet kodėl Tu taip greit pražuvai?
Gyvenimui vainiką pynei,
Bet nebaigtą jį palikai


• • •