Gražūs žodžiai užuojautoms
Dabar jokia užuojauta neguodžia.
Nebent viltis, kad neišnyks dvasia,
Kad liks darbai, sumanymai ir žodžiai...
Jūs likote tarsi kažko netekę,
O juk tiesa - netekote tiek daug.
Uždekite širdy dar vieną žvakę
Ir atsitieskite skausme.
[J.Marcinkevičius]
[Atsiuntė: Barbora]
Juk taip staiga TU išėjai
Mūs širdyse palikęs gėlą..
Jis matydavo rūpestį ir skausmą mūsų veiduose,
Liūdesį ir džiaugsmą mūsų akyse..
Jis buvo šalia tų, kuriems buvo reikalingas jo patarimas, ar moralinė parama..
Visada paguosdavo ir nuramindavo..
Bet visa tai nutrūko - JIS išėjo..
Puslapiai: 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 36 | 37 | 38 | 39 | 40 | 41 | 42 | 43 | 44 | 45 | 46 | 47 | 48 | 49 | 50 | 51 | 52 | 53 | 54 | 55 |
Jei atradote netikslumų ir galite tai ištaisyti ar norėtute papildyti - prašome - būtume dėkingi!