Gražūs žodžiai užuojautoms
Žinok, kad širdys mūsų gedi su Tavimi.
Tik žmogui lemta skausmą pažaboti,
Surasti ramybę, susitaikyti su lemtimi...
Jei dar įmanoma Tave paguosti,
Žinok, kad širdys mūsų gedi su Tavim...
Ir vienąkart, pavasari,
Tu vėl atjosi drąsiai -
o mylimas pavasari,
Manęs jau neberasi.
Sulaikęs juodbėrį staiga,
Į žemę pažiūrėsi:
ir žemė taps žiedais marga...
Aš diemedžiu žydėsiu.
[Salomėja Nėris]
Ir nubėgo dienos stirnom pabaidytom
Į rūkų bedugnes, į gilias marias,
Iš kur nieks negrįžta jau nė vieną rytą,
Iš kur, kai išeisim, nebegrįšim mes.
[F.Kirša]
Puslapiai: 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 36 | 37 | 38 | 39 | 40 |
Jei atradote netikslumų ir galite tai ištaisyti ar norėtute papildyti - prašome - būtume dėkingi!