Gražūs žodžiai užuojautoms
Keliavo medžiai, vaisių nešdami,
Keliavo gražūs, rudenį sutiko,
Ir rudeninių vėjų genami
Jie žemei savo dovanas paliko.
[P.Gaulė]
Kažin ar mūsų žodžiai paguos, nuramins,
Gal tik tyliai primins,
Kad esame kartu liūdesio valandą...
Kasmet sugrįšiu potvyniu staigiu
Ir vyšnios žiedlapiu rausvu, trapiu..
Įbrisiu vasarą žydėjiman rugių,
Plevensiu pievoje greitu drugiu..
Medaus kvapu paklisiu iš gėlių..
Tik nepareisiu kasdien mintu tuo pačiu keliu..
Puslapiai: 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 36 | 37 | 38 | 39 | 40 | 41 | 42 | 43 | 44 | 45 | 46 | 47 | 48 | 49 | 50 | 51 | 52 | 53 |
Jei atradote netikslumų ir galite tai ištaisyti ar norėtute papildyti - prašome - būtume dėkingi!