Gražūs žodžiai užuojautoms
Bus vėjeliu ir plaukus sušukuos.
Bus skarele, kai ašara nurieda,
Ir tik sapne paguodos ranką bepaduos..
Jei dar įmanoma Tave paguosti
Žinok, kad širdys mūsų gedi su Tavimi.
Tik žmogui lemta skausmą pažaboti,
Surasti ramybę, susitaikyti su lemtimi...
Jei dar įmanoma Tave paguosti,
Žinok, kad širdys mūsų gedi su Tavim...
Ir vienąkart, pavasari,
Tu vėl atjosi drąsiai -
o mylimas pavasari,
Manęs jau neberasi.
Sulaikęs juodbėrį staiga,
Į žemę pažiūrėsi:
ir žemė taps žiedais marga...
Aš diemedžiu žydėsiu.
[Salomėja Nėris]
Puslapiai: 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 36 | 37 | 38 |
Jei atradote netikslumų ir galite tai ištaisyti ar norėtute papildyti - prašome - būtume dėkingi!