Tikėjimo išpažinimas (Nikėjos–Konstantinopolio)
Symbolum Nicaenum-Constantinopolitanum
Tikiu vieną Dievą,
Visagalį Tėvą, dangaus ir žemės,
regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją.
Tikiu vieną Viešpatį Jėzų Kristų,
vienatinį Dievo Sūnų,
prieš visus amžius gimusį iš Tėvo.
Dievas iš Dievo, Šviesa iš Šviesos,
tikras Dievas iš tikro Dievo;
gimęs, bet ne sukurtas,
esantis vienos prigimties su Tėvu,
per jį visa yra padaryta.
Jis dėl mūsų, žmonių,
ir dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus.
Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos
ir tapo žmogumi.
Valdant Poncijui Pilotui,
jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus,
kentėjo ir buvo palaidotas.
Kaip buvo skelbta, trečiąją dieną jis prisikėlė iš numirusių.
Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje.
Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti,
o jo karalystei nebus galo.
Tikiu Šventają Dvasią, Viešpatį Gaivintoją,
kylančią iš Tėvo ir Sūnaus,
su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą,
kalbėjusią per pranašus.
Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią.
Pripažįstu vieną krikštą nuodėmėms atleisti.
Laukiu mirusiųjų prisikėlimo
ir būsimo amžinojo gyvenimo.
Amen.
Šis „Credo“ yra Nikėjos–Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas, susiformavęs IV a. Bažnyčios susirinkimuose (Nikėjos 325 m., Konstantinopolio 381 m.). Jis buvo sukurtas siekiant aiškiai apibrėžti krikščionių tikėjimą ir apsaugoti jį nuo klaidingų mokymų.
Tai išsamiausia tikėjimo santrauka, kurioje pabrėžiama Jėzaus dievystė („Dievas iš Dievo, Šviesa iš Šviesos“), Šventosios Dvasios veikimas ir Bažnyčios vienybė. Ši malda kalbama Mišių metu, ypač sekmadieniais ir didžiosiomis šventėmis, kaip bendras tikėjimo išpažinimas.
Apie maldą
Tipas: tikėjimo malda, liturginė malda.
Tikslas: tikėjimo išpažinimas, šlovinimas, bendrystė.
Amžiaus grupė: jaunimas, suaugusieji, senjorai (vaikams paprastai pateikiama trumpesnė Apaštalų versija).
Naudojimo aplinkybės: mišios, liturgija, tikėjimo mokymas, bendruomeninė malda.
