Šventosios Dvasios malda
Veni, Creator Spiritus
savųjų sielose gyvenk,
pripilk malonių iš dangaus
krūtinę tikinčio žmogaus.
Šventos ramybės sklidina,
Aukščiausio Dievo dovana,
šaltinis meilės tu esi
ir žygiams dvasią įkvepi.
Septyniomis dovanomis
sujungi Tėvą su mumis.
Sūnaus žadėta atėjai,
kalbų daugybe prabilai.
Galingai protą mūs apšviesk
ir širdis meile tu paliesk.
Kad nepalūžtų mūs valia,
ją stiprink amžina galia.
Tu blogį sielose naikink,
vienybę, taiką vis gaivink,
vesk mus tvirtai tiesos keliu,
padėk išvengt skaudžių klaidų.
Mums Dievą Tėvą leisk pažint,
jo Sūnų amžiną pamilt.
Dvasia tu meilės jų bendros, –
tave tikėsim visados.
Mes Dievą Tėvą šlovinsim
ir Sūnų prisikėlusį,
ir Dvasiai Šventajai garbė
per amžių amžius vis skambės.
Amen.
Tai vienas seniausių ir garsiausių himnų, sukurtas IX a. ir priskiriamas benediktinui Rabanui Maurui. Himnas greitai tapo universalia Bažnyčios giesme, giedama ypatingomis progomis:
• Sekminių liturgijoje
• Kunigų ir vyskupų šventimuose
• Vienuolinių įžadų metu
• Rekolekcijose ir ypatingose maldos akimirkose
Tekste pabrėžiama Šventosios Dvasios dovana, guodžianti, uždegančioji meilės ugnis ir kūrybinė galia.
Pilnas himnas susideda iš septynių posmų, bet liturgijoje neretai giedami tik pirmieji arba atrinkti posmai.
Apie maldą
Tipas: himnas, šlovinimo ir prašymo malda.
Tikslas: Šventosios Dvasios kvietimas, kūrybinė galia, meilės ugnis.
Amžiaus grupė: visos (ypač suaugusieji ir bendruomenės).
Naudojimo aplinkybės: Sekminės, pašventinimai, rekolekcijos, ypatingos liturginės progos.
