Marijos giesmė
Magnificat
ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, mano Gelbėtoju,
nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę.
Štai nuo dabar mane laiminga vadins visos kartos,
nes didžių dalykų man padarė Visagalis,
šventas yra Jo vardas.
Jo gailestingumas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijo.
Jis parodė savo rankos galybę,
išsklaidė išdidžius širdies mintimis,
numetė galinguosius nuo sostų,
išaukštino nuolankiuosius.
Išalkusius pripildė gėrybių,
turtinguosius paleido tuščiomis rankomis.
Jis parėmė savo tarną Izraelį,
prisiminė savo gailestingumą,
kaip buvo pažadėjęs mūsų protėviams –
Abraomui ir jo palikuonims per amžius.
Amen.
Marijos giesmė (Magnificat) – tai Marijos giesmė, užrašyta Evangelijoje pagal Luką. Ji yra šlovinimo ir dėkojimo malda, kurioje Marija džiaugiasi Dievo gailestingumu ir išaukštinimu.
Ši giesmė yra ypatinga, nes išreiškia nuolankumą ir pasitikėjimą Dievu, kartu pabrėžia Jo teisingumą: galingieji nuverčiami, nuolankieji išaukštinami, alkstantieji pasotinami. „Magnificat“ tapo viena iš svarbiausių biblinės liturgijos maldų, dažnai kalbama vakaro liturgijoje (Vesperėse).
Apie maldą
Tipas: biblinė malda, šlovinimo giesmė.
Tikslas: šlovinimo, dėkojimo, pasitikėjimo.
Amžiaus grupė: jaunimas, suaugusieji, senjorai (vaikams gali būti supaprastinta versija).
Naudojimo aplinkybės: liturgija (ypač vakaro malda), bendruomeninė malda, asmeninė kontempliacija.
