Gražūs žodžiai užuojautoms
juos netikėtai paslepia lemtis..
O kas gi lieka? Kas stipriau už mirtį?
Tai atminimas, meilė ir viltis..
Aiškiai laikas užrašo:
Nebėra nebūties, tik
Naktis ant vardų, ant
Gaidų ar ant nebaigto laiško
Šiukščią pakulų drobę jau tiesia.
[Marija Macijauskienė]
Aš daugiau į namus nepareisiu,
Nebelaužkit man duonos juodos.
Valgau mirusių juodąjį vaisių,
Jo man žemė pakankamai duos..
Į Amžinybės tolumas Mama išeina tyliai - Sibiro kelius nuėjusi, meilę dalijusi, rūpesčiu gaubusi, saugojusi...
Puslapiai: 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 36 | 37 | 38 | 39 | 40 | 41 | 42 | 43 | 44 | 45 | 46 | 47 | 48 | 49 | 50 | 51 | 52 | 53 | 54 | 55 | 56 |
Jei atradote netikslumų ir galite tai ištaisyti ar norėtute papildyti - prašome - būtume dėkingi!