Gražūs žodžiai užuojautoms
Mūs širdyse palikęs gėlą..
Jis matydavo rūpestį ir skausmą mūsų veiduose,
Liūdesį ir džiaugsmą mūsų akyse..
Jis buvo šalia tų, kuriems buvo reikalingas jo patarimas, ar moralinė parama..
Visada paguosdavo ir nuramindavo..
Bet visa tai nutrūko - JIS išėjo..
Ji gyvens gėlės kiekvienu žiedu,
Bus vėjeliu ir plaukus sušukuos.
Bus skarele, kai ašara nurieda,
Ir tik sapne paguodos ranką bepaduos..
Jei dar įmanoma Tave paguosti
Žinok, kad širdys mūsų gedi su Tavimi.
Tik žmogui lemta skausmą pažaboti,
Surasti ramybę, susitaikyti su lemtimi...
Puslapiai: 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 36 | 37 | 38 | 39 | 40 | 41 | 42 | 43 | 44 | 45 | 46 | 47 | 48 | 49 | 50 | 51 | 52 | 53 | 54 | 55 | 56 |
Jei atradote netikslumų ir galite tai ištaisyti ar norėtute papildyti - prašome - būtume dėkingi!