Užuojautų rašymo etika
Užuojautos rašomos gedint dėl kieno nors mirties. Kai miršta artimas žmogus, rašoma užuojauta jo artimiesiems. Reiškiama užuojauta ir mirus artimo žmogaus giminaičiui. Jos dažniausiai skelbiamos spaudoje, šiaip jos priskirtinos skelbimams.
Užuojauta turi būti glausta, informatyvaus pobūdžio. Joje nurodoma užuojautos priežastis, adresatas ir siuntėjas. Priežastis dažniausiai nusakoma prielinksniu dėl, pvz.:
arba
Skaudžią netekties valandą dėl netikėtos brolio mirties užjaučiame A. B.
arba
UAB "Pavadinimas" darbuotojai nuoširdžiai užjaučia artimuosius dėl tragiškos A. B. mirties.
Nevertėtų rašyti užuojautą su padalyviu (pvz.: Mirus A. B., reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems; Žuvus brangiam broliui D., nuoširdžiai užjaučiame A. B.). Tokiu atveju pabrėžiama ne užuojautos priežastis, bet laikas, t. y. kada užjaučiama. Paprastai, užuojautoje reikėtų nurodyti ir adresato, t. y. asmens ar asmenų, kuriems skiriama užuojauta, vardą ir pavardę.
Bendradarbiai, moksleiviai ar studentai, pasirašydami užuojautoje, gali nurodyti darbovietės ar mokymo įstaigos pavadinimą arba pasirašyti taip: Darbo draugai, Bendradarbiai, Klasės draugai, Bendraklasiai, Kurso draugai, Bendrakursiai (tik ne Klasiokai, Kursiokai).
Jei pasirašo daug asmenų, jų pavardžių nurodyti nederėtų, nes užuojautoje pasirašiusiųjų sąrašas neturėtų būti ilgesnis už patį tekstą. Tokiu atveju užtenka apibendrinamųjų žodžių: Kaimynai, Draugai ar pan. Jei užuojautą pasirašo viena ar kelios šeimos, vienas ar keli asmenys, nurodomos jų pavardės.
Kai kurios užuojautos skiriasi nuo įprastų. Jose įterpiama publicistinių samprotavimų, išreiškiamas gailestis, atjauta, guodžiama ir raminama, pvz.:
Jei rašoma netradicinė užuojauta, ji turėtų būti savita ir nuoširdi.[www.ltvirtove.lt]
Palaikymo e-atvirukai
Jei atradote netikslumų ir galite tai ištaisyti ar norėtute papildyti - prašome - būtume dėkingi!