Tokia tyla.Tokia rimtis.
Lyg šauktų kas.
Lyg paskutinį kartą...

Žvaigždė užgeso gal danguj,
Pražydusi gėle.
O gal...
[Mindaugas Tomonis]

Gražūs tekstai užuojautoms »»»

Tu anapus jau laimės,
Anapus jau skausmo,
Ir anapus dienos ir nakties.. :(

Gražūs tekstai užuojautoms »»»

Tu išėjai..
Ir tuščias tapo Žemės rutulys.
Jau niekada jokia ugnis
To židinio įkurti nepajėgs..

Gražūs tekstai užuojautoms »»»
Rimukas Antanaitis, Valerija Veličkienė, Romas Velička
L i ū d i: Algis
 
Jovita Dargevičiene
L i ū d i: Jurgita
 
Danute-Stanislava Čepulienė
L i ū d i: Dukra Rima anuke Greta zentas Valdas vyras Vaclovas
 
Zenta Žuravliova
L i ū d i: Liudi vaikai vitalijus, julija, aleksandras, sandra, lina, siga
 
Paulius Narkevičius
L i ū d i: mama Gražina
 
Nijolė SLENIENE
L i ū d i: ANUKE ADRIJANA SLENYTE
 
Lukas Mikulis
L i ū d i: Mama Elena,sesės Aurelija ir Greta,draugas Gintaras.
 
Mykoliukas Angeliukas
L i ū d i: Močiūtės draugė močiūtė Danguolė
 
Lionginas Imbrasas
L i ū d i: dukros Rita, Danguolė, sūnus Lionginas ir žmona Domincelė
 
Liudmila Kapočienė
L i ū d i: Duktė Inga
 
Kazimieras Vilimas
L i ū d i: dukra Lina
 
Regina Šimkienė
L i ū d i: sūnus Sigitas
 
Renatas Dromantas
L i ū d i: Žydrūnas Dromantas
 
Aldona Aleksandra Korbotaitė
L i ū d i: sūnus Aurelijus su šeima
 
Irena - Agnietė
L i ū d i: duktė Tatjana
 
Vytautas Augustinas
L i ū d i: Svajonė ir Gintautas
 
Janina Stepulaitienė
L i ū d i: Dukra Aldona
 
Vytautas Strimaitis
L i ū d i: oksana
 
Modestas Petrošius
L i ū d i: Lina ir Robertas Kirstukai
 
Jonas ir Antanas Peciulevičiai
L i ū d i: Dukros, sesės
 
Ignas Simonas
L i ū d i: Rimas, Adelė ir Eglutė
 
Iretas Kasparas
L i ū d i: Felicija
 
Milda Ivanova
L i ū d i: Saulius
 
Zabeliukė Rūškienė
L i ū d i: Liūdinčios sesutės
 
Vytautas Šapranauskas
L i ū d i: Julius ir Odeta
 
Vacys Kuzmickas
L i ū d i: Laima
 

Kaip elgtis per šermenis bei laidotuves?

D a b a r   s k a i t o t e: NAUDINGA

Ramybė, tyla ir rimtis - visko ko reikėtų laidotuvių metu.

Manoma, kad mirusysis jaučia gyvųjų jausmus, girdi jų tariamus žodžius. Todėl ir sakoma, kad apie mirusįjį gerai arba nieko. Senovinėse šermenyse žmonės kalbėjosi taip, tarsi į pokalbį būtų įtrauktas ir mirusysis.

Kaip bebūtų keista, tačiau per šermenis negalima verkti, liūdėti, aimanuoti. Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo laikomasi šio papročio. Kas verkdavo prie išeinančiojo, tą išvarydavo, kad nedrumstų rimties mirštančiajam. Kai žmogus išleisdavo paskutinį atodūsį, visi šalia esantieji 20-30 minučių stovėdavo tylėdami.
Taigi, rimtis ir susikaupimas – geriausia pagalba mirštančiajam ir ką tik mirusiam.

Per šermenis, laidotuves būtina melstis! Manoma, kad mirusiajam sunku suvokti savo būseną, nes dažniausiai žmonės miršta ligoninėse, apsvaigę nuo raminamųjų, nuskausminamųjų vaistų. Velioniui galima sakyti, kad neprisirištų prie mirusio kūno, prisimintų maldos praktikas, anksčiau mirusius žmones, Angelą sargą, šventuosius, Mergelę Mariją, Jėzų. Jei apie juos galvos, juos ir pamatys, o jie padės išeiti iš tarpinės būsenos, kurią dažniausiai vadiname skaistykla.

Jei galvos apie tai, kas atsitiko, prisimins tik tai, ką turėjo žemėje, – tai ir matys. Po mirties matai tai, apie ką galvoji. Pagalba visada yra, ji priklauso nuo mūsų pačių, nuo mūsų susikaupimo, mąstymo. Jeigu pagalbos nebus, tarpinė būsena, pasimetimas gali tęstis neapibrėžtai ilgai...


• Palaikymo e-atvirukai

   




• Jei atradote netikslumų ir galite tai ištaisyti ar norėtute papildyti - prašome - būtume dėkingi!

 

GYVENKIME • sveikai • gražiai • spalvotai • patogiai • skaniai • draugiškai • etiškai • linksmai • pokštaujant • grybaujant • sapnuojant • su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu!

2o13 - 2018 © Amziams.lt. Mobiliems  Informacija apie svetainę  Mus atrastute Facebook'e  Atnaujinta: 2018-11-25  Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas