Žmogus bejėgis ir gamta, ta visagalė
Prieš juodą nebūtį lemties.
Sprendimo jos pakeisti niekas negali,
Taip trūksta Tavo rankų ir širdies.
Brangus tėveli, Tavo atminimas amžinai gyvas mūsų širdyse.
Amžiams užsimerkė Tavo akys.
Lūpos neprabils jau niekada.
Liko tuštuma, liepsnelės žvakių
Ir prisiminimas - lyg negyjanti žaizda.
Mūsų širdyse Tu amžinai gyva, brangi mamyte.
« tęsinys »
Liūdi Tavo sūnūs Sigitas, Mantas ir Jonas su šeimomis